- kiniş
- is.
Marangozlukta tahta üzerine boydan boya açılan, kesiti kare veya dikdörtgen biçiminde kanal
Çağatay Osmanlı Sözlük. 2010.
kiniş
Look at other dictionaries:
kinis — 1 kìnis sm. (2) 1. K gyvulio (ppr. kiaulės) guolis, migis: Kiaulės guli kìny J. Žino šerno kinį ir vilkų kelius S.Nėr. Kiaulėms kìnyje gulėti nešalta Nmk. Mes kiaules tiek nupenėjom, kad jau iš kìnio nebepasikela Vkš. Įdėk kiaulei šiaudų –… … Dictionary of the Lithuanian Language
Kinis — Sp Kinis Ap Kinney L JAV apyg. (Teksasas) … Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė
kinis — 2 kinìs sf. (4) 1. ant vandens užžėlusi pluta, liūnas: Ežeras per daug metų užako ir an vandenio užsidėjo kinis Sn. Per kinìs labai pavojinga eiti Lzd. Ežero žiemių kraštas baisiai priaugęs žolių, ir už kelių desėtkų metų pasidarys kìnys Lš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kinis — ki̇̀nis dkt. Įliñdo kiaũlė į sàvo ki̇̀nį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
Predrag Kinis — #REDIRECT Predrag Stojaković … Wikipedia
rankinis — 2 rañkinis, ė adj. (1) DŽ, rankìnis (2) J, Šv, Skr; SD314, Sut, M 1. skirtas, pritaikytas rankoms (nešioti, dirbti): Laikrodis rañkinis Dglš. Pirkau rañkinę radiją (tranzistorių) Prn. Ir tada minam rankìniais mintuvais Krm. Seniau, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
valakinis — 1 valãkinis, ė adj., smob. (1) Ds kas turi valaką žemės, valakininkas: Gaspadoriai valãkiniai turėjo po aštuonias saptynias karves Č. Petrikėnas gi valãkinis ūkinykas buvo Slm. Bagoti ūkinykai buvo, valãkiniai Svn. Valãkinis žmogus – laikė… … Dictionary of the Lithuanian Language
aplinkinis — 2 apliñkinis, ė adj. (1), aplinkìnis (2) K, aplìnkinis (1) 1. SD222 artimas, iš apylinkės: Apliñkiniai žmonės viską žino J.Jabl. Pasiklausinėkit, ką apliñkiniai žmonės apie juos sako Kair. Susirinko aplinkìniai žmonės Ds. Niekur nepatyrė… … Dictionary of the Lithuanian Language
astankinis — ×astañkinis, ė adj. (1) paskutinis: Jis eina astañkinis Smn. Vežam astañkinį vežimą Lp. Astañkinis kvapas išejo (mirė) Švn … Dictionary of the Lithuanian Language
burokinis — burõkinis, ė adj. (1), burokìnis (2) 1. skirtas burokams laikyti: Burokìnis puodas (kur raugina burokus) Vvr. Burõkinis kubilas reikia iššutinti, kad nesmirdėtų Ds. 2. pagamintas iš burokų: [Cukraus] yra burokinio ir nendrinio rš. Burokìnis… … Dictionary of the Lithuanian Language
