- kirve
- is., hlk.
Sünnet olan çocuğun bütün masraflarını üstlendikten sonra sünnet sırasında çocuğu kucağına alarak elini, kolunu tutan ve bütün hayatı boyunca çocuk üzerinde babasına yakın hak taşıyan kimse
Çağatay Osmanlı Sözlük. 2010.
kirve
Look at other dictionaries:
kirve — ˈkərv intransitive verb ( ed/ ing/ s) Etymology: probably alteration of carve : to undercut coal in a mine … Useful english dictionary
kirvelis — kirvẽlis sm. (2) 1. rš toks žaidimas. 2. stati klostė: Angerkos būdavo ir su kirvẽliais Kp. Susilamdė mano angerkos kirvẽliai Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
kirverza — scom. (1) žr. keverza: Kurs kreivas, raišas žmogus, tas kirverza J … Dictionary of the Lithuanian Language
kirvelik etmek — kirve görevini yüklenmek … Çağatay Osmanlı Sözlük
kirveliai — kirvẽliai sm. pl. (2) J; Kos151 bot. dirvinis pentinius, pentinius raguolis (Delphinium consolida) … Dictionary of the Lithuanian Language
kirvenis — kirvẽnis sm. (2) bot. 1. LBŽ ankštinis dekoratyvinis ir pašarinis augalas (Hedysarum): Vainikinis kirvenis (H. coronarium) P.Snar. 2. gyslotinis dumblialaiškis (Alisma plantago): Kad insikirtai – kirvenio pridėk Trgn … Dictionary of the Lithuanian Language
kirvelninkas — 1 kirvelninkas sm. ppr. pl. (1) psn. turgus nuo Naujų metų iki Užgavėnių: Į kirvelninkus suvažiuoja iš plačios apylinkės daug žmonių rš. Viename tokiame kirvelninke ir aš buvau rš. Į kirvelninkus labai daug atvažiuoja čigonų Rt. Kirvelninkų… … Dictionary of the Lithuanian Language
kirvelninkas — 2 kirvelninkas ( nykas), ė smob. (1) 1. kas mėgsta kapoti kirviu: Kirvelninkas turia ukvatą su kirviu tašinėti J. 2. sm. psn. K karys su karo kirviu ant ilgo koto: Kirvelnykas kieno pas jį stovįs SD70 … Dictionary of the Lithuanian Language
kirvis — kir̃vis sm. (2) 1. SD336, R, K įrankis kam kirsti, tašyti: Verkia liepa žalia, kai kirvis į širdį jai kerta K.Kors. Kaimynas buvo kirvio atėjęs J.Jabl. Kad dėjo su kirviu, ėjo lig pentės į medį Šts. Negaląstas kirvis nekerta LTR. Aš nuėjau pas… … Dictionary of the Lithuanian Language
nešti — nèšti, nẽša, nẽšė 1. tr. 5D194, R, K einant gabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Kitąsyk neštè nèšdavo gromatas Plv. Neš (nešk) greičiau rezgines su šienu Švnč. Nešk arkliam [ėsti] Ėr. Nẽšam ant žolės audeklą Grv. Rokuo[ja],… … Dictionary of the Lithuanian Language
