- ruba
- is., esk., İt. roba
Giysi, giyecek, urba
Çağatay Osmanlı Sözlük. 2010.
ruba
Look at other dictionaries:
Ruba'i — Rubāʿī (رباعی) is Arabic for quatrain , and is used to describe a Persian quatrain, or its derivative English form. The plural form of the word, rubāʿiyāt (رباعیات sometimes anglicised rubaiyat ), is used to describe a collection of such… … Wikipedia
Rubāʿī — (Rubai, Robāʿī, رباعی, Pl. Rubāʿīyāt / Rubaiyat / Robāʿīyāt / رباعيات) ist ein persischer Vierzeiler mit der Reimform a a b a (oder a a a a). Begründet wurde diese Gedichtform durch Abū Saʿīd, dessen poetisches Werk ausschließlich aus Gedichten… … Deutsch Wikipedia
Ruba — bezeichnet: Chija bar Abba I., bedeutender jüdischer Gesetzeslehrer des 2./3. nachchristlichen Jahrhunderts Ruba (Weißrussland), Stadt in der Woblast Wizebsk in Weißrussland Ruba (Lettland), Ort im Landkreis Saldus in Lettland … Deutsch Wikipedia
Ruba — is an urban type settlement (status since 1970) in the Vitebsk Oblast of Belarus. It is subordinated to the ispolkom (administration) of Zheleznodorozhny District of Vitebsk. [ [http://kraj.vitebsk.net/?page=route sod= 12 Zdravnyovo, Ruba ] ru… … Wikipedia
Ruba — Ruba, Gewicht, so v.w. Rubbio … Pierer's Universal-Lexikon
rubă — rúbă, rúbe, s.f. (înv.) cârpă, bucată de pânză. Trimis de blaurb, 15.11.2006. Sursa: DAR … Dicționar Român
ruba — 1 ×rubà (sl.) sf. (4) [K], Kv; N riba, linija: Par girią ruba iškirsta, t. y. spindžius J. Jis apsirubavęs sėdi savo rubose J. Rubą vesti LKKV231(S.Dauk). Ant ruba iškasti su lopeta duobę dėl kiekvienos augymės S.Dauk. Pryšakys Palangos… … Dictionary of the Lithuanian Language
ruba — 2 ×rubà (brus. pyбa) sf. (4) [K]; Q391, CII224, R, MŽ, N grobstymas, plėšimas, užpuolimas: Tai buvo rubà, kai mūsų prabaščius numirė – kas ką nustvėrė! Dkš. Rubà svieto atėjo ir išrubavojo J.Jabl. | Užpuolė rubà (sugarmėjo visi talkininkai… … Dictionary of the Lithuanian Language
Ruba — Sp Rubà Ap Руба/Ruba baltarusiškai (gudiškai), rusiškai L ŠR Baltarusija … Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė
ruba- — rù·ba conf. che, chi ruba: rubacuori, rubagalline {{line}} {{/line}} ETIMO: da rubare … Dizionario italiano
ruba — s. f. nella loc. andare a ruba (fig.), essere molto richiesto … Sinonimi e Contrari. Terza edizione
